Ką daryti su rizika?
Klasifikacija, perkėlimas, nuosmukio matai, valdymo sistemos ir ESG
Rolandas Rakštys · lektorius · Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija · Bioekonomikos plėtros fakultetas, Verslo ir kaimo plėtros katedra · [email protected] · ORCID 0000-0003-0299-9930
3 skyrius „Verslo rizika ir pelningumas“, 3.1.2 poskyris (2 dalis iš 2) · skyriaus v1.15.1 (2026-10-31) · rinkinio v1.2 · 21 skaidrė, ≈ 32 min.
Rakštys, R. (2026). 3 skyrius. Verslo rizika ir pelningumas (v1.15.1, 2026-10-31). Verslo planavimas ir vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija. https://rakstys.eu/studijos/verslo-planavimas-ir-vertinimas/skyriai/ch03/ · CC BY-NC-ND 4.0
Apsidrausti ar prisiimti?
Praktikoje – dažniausiai užduodamas rizikos valdymo klausimas.
Atsakymas nėra savaime suprantamas.
Rizika pagal kilmės šaltinį
„Efektyvus rizikos valdymas prasideda nuo struktūruotos identifikacijos. Be sisteminės klasifikacijos rizikos yra arba ignoruojamos, arba analizuojamos nesusistemintai.“
Maža atvira ekonomika
Maža atvira ekonomika – ypač jautri išorinės paklausos svyravimams.
2022 m.
Energetikos krizė po Rusijos invazijos į Ukrainą padidino gamybos kaštus ir sukėlė dviženklę infliacijos bangą.
2021 m.
Kinijos prekybos blokada dėl Taivano atstovybės parodė, kaip geopolitiniai sprendimai gali tiesiogiai paveikti eksporto rinkas.
Christensen (1997), The Innovator's Dilemma
Įmonės seka pelningiausių klientų poreikius ir tobulina esamą technologiją, todėl pigesnes ir paprastesnes ardomąsias inovacijas nuvertina tol, kol tos perima rinką.
Rizika pagal valdymo galimybes
Rizika, kurios galima visiškai išvengti
Atitikties pažeidimai, apgaulės
Prevencija, vidinė kontrolė
Tikimybę ar poveikį galima sumažinti
Operacinės klaidos, tiekimo sutrikimai
Procesų optimizavimas, dubliavimas, natūralus apsidraudimas
Perkeliama kitai šaliai
Gaisras, stichinės nelaimės, kredito rizika
Draudimas, finansinis apsidraudimas, faktoringas
Sąmoningai prisiimama
Rinkos rizika, strateginė rizika
Savidrauda, kapitalo rezervai, rizikos premija
Trečioji ir ketvirtoji eilutės suveda į dažniausiai užduodamą klausimą: apsidrausti ar prisiimti riziką pačiam?
Du apsidraudimo tipai
Apsidraudimas (angl. hedging, dar – hedžingas) – rizikos valdymas sandoriu ar veiklos sprendimu, kurio rezultatas juda priešinga kryptimi nei apsaugomoji pozicija.
Natūralus apsidraudimas
Rizikos niekam neperkelia – mažina ją pačia veiklos struktūra.
Įmonė eksportuoja į JAV ir ten pat perka žaliavas: pajamos ir kaštai doleriais, valiutos kurso pozicija iš esmės uždaroma.
Atvira valiutos pozicija – kaip ją uždengti?
Natūralus – be premijos, bet kainuoja veiklos lankstumu ir alternatyviosiomis galimybėmis. Finansinis – pritaikomas be veiklos pokyčių, bet turi kainą: opciono premiją arba sandorio kaštus ir atsisakytą pelną kainai pakrypus palankia linkme.
Kodėl įmonė apskritai turėtų apsidrausti?
Modigliani ir Millerio (1958) logika: jei kapitalo rinkos tobulos, akcininkas gali apsidrausti pats.
Įmonės apsidraudimas tada nieko nesukuria: jis tik pakartoja tai, ką investuotojas jau gali padaryti savo portfelyje, ir dar sumoka už tai komisinį.
Tas pats argumentas, kuris naudojamas prieš korporacinę diversifikaciją (1 dalies 7 skaidrė, 5 skyrius), tik pritaikytas rizikos perkėlimui.
Išeitis – ne atmesti argumentą, o pastebėti jo sąlygą: rinkos nėra tobulos.
Tos pačios netobulybės 11 skyriuje paaiškina, kodėl svarbi kapitalo struktūra.
Kada apsidraudimas kuria vertę
Trys vertės kūrimo kanalai kaip apsidraudimo politikos veiksniai.
1. Finansinių sunkumų kaštai
Akcininko apsidraudimas nesumažina tikimybės, kad pati įmonė pateks į nemokumą. Bankrotas negrįžtamas: prarasti klientai, pabėgę darbuotojai, priverstinis turto pardavimas.
Hedžingas, mažinantis pinigų srautų svyravimą, mažina ir tikimybę atsidurti toje zonoje.
2. Mokesčių asimetrija
Pelnas apmokestinamas, o nuostolis grąžinamas ne visada ir ne iš karto.
Du svyruojantys metai sumoka daugiau mokesčių nei du stabilūs su ta pačia bendra suma.
3. Investicijų nepakankamumas
Nukritus srautui atsisakoma ir vertę kuriančių investicijų – išorinis finansavimas tada brangiausias.
Frootas, Scharfsteinas ir Steinas (1993): tikslas – kad vidinių lėšų pakaktų investicijoms tada, kai jos vertingiausios.
Reikalavimas verslo planui
Apsidraudimo sprendimą reikia pagrįsti viena iš šių trijų priežasčių, o ne nuoroda į tai, kad „rizika didelė“.
Jei nė viena priežastis netaikoma, apsidraudimo kaštai yra grynas vertės nutekėjimas.
Savidrauda ir rizikos išnaudojimas
Savidrauda (angl. self-insurance) – draudimo apsauga sąmoningai neperkama, o sudaromas likvidus rezervas nuostoliams pasidengti pačiai.
Komercinio draudimo įmoka paprastai didesnė už tikėtiną nuostolį. Išimtis – subsidijuojamas draudimas.
Dažni, smulkūs, nuspėjami
Savidrauda pigesnė – įmonė nemoka maržos už riziką, kurią pati gali prognozuoti.
Reti, dideli, viršijantys ribą
Niekada neverta prisiimti pačiai – svarbu, ar įmonė išgyventų vieną realizaciją.
Vidutinis nuostolis ↔ blogiausias atvejis – 4 skyriuje operacionalizuojama per VaR ir CVaR (13 skaidrė).
Penktoji galimybė – rizikos išnaudojimas. Sprendimą atidedant įgyjama teisė investuoti tik tada, kai prielaidos pasitvirtina. Realiųjų opcionų logika – 14 skyrius.
Trys vis aktualesnės kategorijos
Rizikos taksonomiją pagal kilmės šaltinį verta papildyti trimis kategorijomis.
Reputacinė rizika (Benn, Abratt ir Kleyn, 2016)
Pasitikėjimo, legitimumo ir socialinio kapitalo praradimas dėl neatitikties suinteresuotųjų šalių lūkesčiams. Klastinga, nes dažnai kyla kaip antrinė kitų rizikų pasekmė.
Sisteminė skaitmeninė rizika (Curran, 2020)
Lokalus sutrikimas – kibernetinė ataka, debesų paslaugos gedimas – gali tapti visos sistemos klaida.
Lu ir kt. (2024) – kaskadavimo modelis dideliems statybos projektams. Langley (2013) – stresų testavimas mažos tikimybės, didelio poveikio įvykiams.
Priežastinių grandinių žemėlapiai, o ne tik rizikos registrai.
Nuostoliai svarbesni už pelną
Standartinis nuokrypis teigiamus ir neigiamus nukrypimus traktuoja simetriškai.
Versle nuostoliai nesimetriškai svarbesni: bankrotas negrįžtamas, o „per didelis“ pelnas – ne problema.
Sortino koeficientas
Analogiškas Sharpe'o koeficientui ((3.8) formulė), bet vardiklyje – tik nuosmukio standartinis nuokrypis: nukrypimai žemiau minimalaus priimtino grąžos lygio.
Rizikos vertė ir sąlyginė rizikos vertė
Rizikos vertė (angl. Value at Risk, VaR)
Nuostolių skirstinio kvantilis: riba, kurios per laikotarpį, esant pasikliovimo lygmeniui, neturėtų viršyti faktinis nuostolis.
„99 % VaR per dieną = 50 000 EUR“ – 99 dienomis iš 100 nuostolis neviršys 50 000 EUR.
Sąlyginė rizikos vertė (CVaR, ES)
Vidutinis nuostolis, kai jis viršija VaR slenkstį.
CVaR – koherentinis matas: portfelio CVaR visada mažesnis arba lygus atskirų aktyvų CVaR sumai, VaR šios savybės neturi (Artzner ir kt., 1999). Klausimas – ne „koks nuostolis tikėtinas“, o „koks galimas blogiausiu atveju“.
ISO 31000: procesas, ne procedūra
ISO 31000:2018 – universalus, bet sisteminis rizikos valdymo procesas bet kokio tipo organizacijoms.
Punktyru – ne etapai: vyksta nepertraukiamai ir lygiagrečiai su visais kitais.
Būtent šis skirtumas praktikoje dažniausiai ir supaprastinamas – rizikos valdymas paverčiamas kartą per metus atliekama procedūra, o ne nuolatiniu procesu.
COSO ERM: kur organizacijoje gyvena rizika
COSO (angl. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commission) įmonės rizikos valdymo (ERM) sistema (2017) rizikos valdymą integruoja su strategija ir tikslų nustatymu.
ISO aprašo, kaip rizika valdoma, o COSO – kur organizacijoje tas valdymas gyvena.
Be valdysenos ir kultūros atramos – procedūra, kurią galima atlikti formaliai.
Crawford ir Jabbour (2024): ERM – integruojanti prizmė; rizika kerta visą vertės kūrimo grandinę.
Įgyvendinimo kaštai dideli, todėl mažesnėms Lietuvos įmonėms dažnai pakanka ISO 31000 principo: svarbu sisteminis mąstymas, ne sistemos dydis (ISO, 2018; COSO, 2017). Metodai – 4 skyriuje.
ESG – nauja rizikos dimensija
Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. Environmental, Social and Governance, ESG) rizikos – savarankiška kategorija, veikianti visus verslo vertės sluoksnius.
Klimato kaitos fiziniai pavojai; pereinamojo laikotarpio rizika; žaliojo smegenų plovimo reputacinė rizika.
Darbo teisių pažeidimai tiekimo grandinėje; bendruomenių pasipriešinimas; darbuotojų sveikatos ir saugos incidentai.
Direktorių tarybos nepriklausomumo stoka; vadovų kompensacijų neatitiktis rezultatams; korupcija.
Friede, Busch ir Bassen (2015)
Daugiau nei 2 200 empirinių tyrimų: maždaug 90 % nerodo neigiamo ESG ir finansinės grąžos ryšio.
Priežastinis ryšys diskutuotinas
Gerai valdomi verslai gali tiesiog investuoti daugiau ir į ESG, ir į kitas efektyvumo priemones.
ESG veikia dviem kryptimis
ESG veikla mažina riziką
Liu ir Song (2025)
Susilpnina finansavimo apribojimus, pagerina reputaciją, sumažina sankcijų tikimybę – ypač aplinkosauginio neapibrėžtumo sąlygomis.
ESG ekspozicija didina riziką
Galdos-Urbizu, Ortas ir Alvarez-Etxeberria (2025)
Aukšta ESG rizikos ekspozicija sustiprina rinkos kintamumo įtaką ir padidina specifinę įmonės riziką; efektas netiesinis, stiprėja tarp volatilių akcijų.
Rizikos mažinimo instrumentas, kai įmonė ESG valdo aktyviai, ir papildomas rizikos šaltinis, kai ESG veiksniai veikia ją iš išorės. Plačiau – 1 skyriuje (nematerialusis kapitalas) ir 10 skyriuje (investicinių sprendimų vertinimas).
Penki vertės sluoksniai – penki rizikos profiliai
Rizika nėra vienalytė dimensija – kiekvienas sluoksnis turi savitą profilį ir reikalauja skirtingų valdymo bei matavimo instrumentų.
Kam tai kenkia?
ISO 31000 riziką apibrėžia kaip
neapibrėžtumo poveikį tikslams
angl. effect of uncertainty on objectives · ISO (2018)
Standartinis nuokrypis matuoja svyravimą neklausdamas, ko įmonė siekia; ISO reikalauja pirma įvardyti tikslą ir tik tada matuoti.
Verslo planui patogu: tikslai jau suformuluoti, tad rizika tampa ne atskiru skyriumi, o klausimu prie kiekvienos prielaidos.
Apibrėžimas apima ir teigiamą nuokrypį – tuo skiriasi nuo grynai nuostolio ontologijos.
Savininko rizikos įrankinė
Kilmė ir valdymo galimybės; plius reputacinė, sisteminė skaitmeninė rizika ir kaskadavimas.
Vengti, mažinti, perkelti arba priimti; apsidraudimas – su viena iš trijų priežasčių; savidrauda – dažniems ir smulkiems nuostoliams.
Sortino koeficientas, rizikos vertė ir sąlyginė rizikos vertė.
ISO 31000 procesas, COSO ERM; ESG – abiem kryptimis.
Diskusijai · 3.13 klausimas. Įmonė gali apsidrausti nuo reikšmingų žaliavos kainos svyravimų, tačiau apsidraudimo sandoris turi sąnaudų. Kodėl tobulosios rinkos sąlygomis toks sprendimas savaime nepadidintų įmonės vertės? Pasirinkite vieną iš poskyryje aptartų vertės kūrimo kanalų ir paaiškinkite, kokiomis įmonės aplinkybėmis apsidraudimo nauda galėtų viršyti jo sąnaudas.
Šaltiniai
Artzner, P., Delbaen, F., Eber, J.-M., & Heath, D. (1999). Coherent measures of risk. Mathematical Finance, 9(3), 203–228.
Benn, S., Abratt, R., & Kleyn, N. (2016). Reducing reputational risk: Evaluating stakeholder salience and prioritising stakeholder claims. Marketing Intelligence & Planning, 34(6), 828–842. https://doi.org/10.1108/MIP-10-2015-0191
Christensen, C. M. (1997). The Innovator's Dilemma: When New Technologies Cause Great Firms to Fail. Harvard Business School Press.
COSO. (2017). Enterprise Risk Management – Integrating with Strategy and Performance. Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway Commission.
Crawford, J., & Jabbour, M. (2024). The relationship between enterprise risk management and managerial judgement in decision-making: A systematic literature review. International Journal of Management Reviews, 26(1), 110–136. https://doi.org/10.1111/ijmr.12337
Curran, D. (2020). Connecting risk: Systemic risk from finance to the digital. Economy and Society, 49(2), 239–264. https://doi.org/10.1080/03085147.2020.1718912
Friede, G., Busch, T., & Bassen, A. (2015). ESG and financial performance: Aggregated evidence from more than 2000 empirical studies. Journal of Sustainable Finance & Investment, 5(4), 210–233. https://doi.org/10.1080/20430795.2015.1118917
Froot, K. A., Scharfstein, D. S., & Stein, J. C. (1993). Risk management: Coordinating corporate investment and financing policies. The Journal of Finance, 48(5), 1629–1658. https://doi.org/10.1111/j.1540-6261.1993.tb05123.x
Galdos-Urbizu, L., Ortas, E., & Alvarez-Etxeberria, I. (2025). ESG risk exposure, management and firm risk: New evidence from a panel quantile regression approach. Cogent Business & Management, 12(1), 2585542. https://doi.org/10.1080/23311975.2025.2585542
ISO. (2018). ISO 31000:2018 Risk management – Guidelines. International Organization for Standardization.
Langley, P. (2013). Anticipating uncertainty, reviving risk? On the stress testing of finance in crisis. Economy and Society, 42(1), 51–73. https://doi.org/10.1080/03085147.2012.686719
Liu, E. X., & Song, Y. (2025). ESG performance, environmental uncertainty, and firm risk. Journal of International Financial Management & Accounting, 36(2), 292–322. https://doi.org/10.1111/jifm.12227
Lu, Y., Liu, J., & Yu, W. (2024). Social risk analysis for mega construction projects based on structural equation model and Bayesian network: A risk evolution perspective. Engineering, Construction and Architectural Management, 31(7), 2604–2629. https://doi.org/10.1108/ECAM-04-2022-0319
Modigliani, F., & Miller, M. H. (1958). The cost of capital, corporation finance and the theory of investment. The American Economic Review, 48(3), 261–297.
Smith, C. W., & Stulz, R. M. (1985). The determinants of firms' hedging policies. Journal of Financial and Quantitative Analysis, 20(4), 391–405. https://doi.org/10.2307/2330757
Rakštys, R. (2026). 3 skyrius. Verslo rizika ir pelningumas (v1.15.1, 2026-10-31). Verslo planavimas ir vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija. https://rakstys.eu/studijos/verslo-planavimas-ir-vertinimas/skyriai/ch03/ · CC BY-NC-ND 4.0
Skaidrės parengtos remiantis vadovėliu „Verslo planavimas ir vertinimas“. Tekstas susistemintas ir vizualiai sumaketuotas pasitelkus dirbtinio intelekto įrankius (Claude), laikantis autoriaus nustatytų darbo su DI protokolo ir verifikavimo procedūrų.