Verslo planavimas ir vertinimas · 1 skyrius · 1.1.4

Vertė už balanso ribų

Vertės koncepcijos plėtiniai šiuolaikinėje ekonomikoje – nematerialusis kapitalas, duomenys, platformos ir ESG.

ProgramuotojaI · nematerialusis kapitalas

Duomenų inžinieriusII · duomenys

Analitikėvedlė

Programėlių kūrėjasIII · platformos

Tvarumo vadovėIV · ESG

Rolandas Rakštys · lektorius · Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija · Bioekonomikos plėtros fakultetas, Verslo ir kaimo plėtros katedra · [email protected] · ORCID 0000-0003-0299-9930

1 skyrius „Verslo vertės pagrindai“, 1.1.4 poskyris · skyriaus v0.16.4 (2026-10-10) · rinkinio v1.0.1 · 17 skaidrių, ≈ 35 min.

Rakštys, R. (2026). 1 skyrius. Verslo vertės pagrindai (v0.16.4, 2026-10-10). Verslo planavimas ir vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija. https://rakstys.eu/studijos/verslo-planavimas-ir-vertinimas/skyriai/ch01/ · CC BY-NC-ND 4.0

Kabliukas · nuo 1.1.2 ir 1.1.3

Ko klasikiniai modeliai nebuvo skirti spręsti?

Penkių sluoksnių ontologija (1.1.2) ir fundamentaliosios bei rinkos vertės dualizmas (1.1.3) suteikia analitinį pagrindą.

Tačiau XXI a. ekonomika iškėlė naujų iššūkių, kurių klasikiniai modeliai nebuvo skirti spręsti.

I

Nematerialiojo kapitalo dominavimas

angl. intangible capital

II

Duomenys kaip turtas

angl. data as an asset class

III

Platformų ir ekosistemų ekonomika

angl. platform business models

IV

ESG ir visuomeninė vertė

aplinkosauginiai, socialiniai ir valdysenos (angl. Environmental, Social and Governance, ESG) veiksniai

I · Nematerialusis kapitalas

Kam buvo suprojektuoti senieji modeliai?

intangible capital

Nematerialiojo kapitalo (angl. intangible capital) iškilimas – viena svarbiausių struktūrinių transformacijų vertinimo teorijoje.

Pramoninės eros vertinimo modeliai suprojektuoti pasauliui, kuriame pagrindiniai vertės nešėjai yra:

1fiziškai apčiuopiami

2atspindimi apskaitos sistemose

3parduodami rinkose

Šiuolaikinėje ekonomikoje ši prielaida vis labiau netinka.

Interaktyvas · Haskel ir Westlake (2018)

Kuo algoritmas nepanašus į gamyklą?

Nematerialusis turtas fundamentaliai skiriasi nuo materialiojo keliomis savybėmis. Spauskite korteles.

apversta 0 / 5

Šios savybės turi esminių pasekmių vertinimui.

Pasekmės vertinimui

Ko nemato balansas?

iliustracinė schema

Įmonės gali demonstruoti aukštą rinkos vertę, palyginti su buhalterine turto verte.

Nebūtinai „pervertinimas“Tradicinės apskaitos sistemos tiesiog neatspindi ekonomiškai produktyvių nematerialiojo kapitalo atsargų (Liu et al., 2009; Crouzet et al., 2022).

Cedergren ir bendraautoriai (2018): nepripažinto turto vertė turi implikacijų rinkos vertinimo ir skolos vertinimo santykiui. Apskaitos „aklumas“ nematerialiajam turtui iškraipo ne tik nuosavybės, bet ir skolos vertinimą.

Intelektinio kapitalo tyrimai

Ar intelektinis kapitalas paaiškina vertę?

tradicinis finansinis kapitalas

+ inovacijos ir žmogiškasis kapitalas

Inovacijos ir žmogiškasis kapitalas turi papildomą paaiškinamąją galią įmonės vertei, viršijančią tradicinį finansinį kapitalą (Liu et al., 2009; Tseng et al., 2015).

Gamerschlag (2013): žmogiškojo kapitalo atskleidimas yra reikšmingas vertei net tada, kai nesukelia tiesioginės rinkos kainos reakcijos.

II · Duomenys kaip turtas

Kodėl duomenys – atskira turto poklasė?

data as an asset class

Duomenis vertėtų traktuoti kaip atskirą nematerialiojo kapitalo poklasę (angl. data as an asset class), o ne tiesiog kaip „dar vieną“ nematerialųjį aktyvą.

Corrado ir kolegos EBPO darbiniame dokumente siūlo apibrėžti duomenis kaip nematerialųjį turtą ir pateikia eksperimentinius jų matavimo įverčius (Corrado ir kt., 2022).

aiškios rinkos kainos nėra

≠

ekonomiškai vertingi sprendimams

vertė ≠ vien stebima mainų kaina

Interaktyvas · Hughes-Cromwick ir Coronado (2019)

Kas daro duomenis vertingus?

DUOMENŲ RINKINIO PASASužpildyta 0 / 6

Duomenų vertė priklauso nuo specifinių savybių. Pildykite pasą – spauskite langelius.

Vertė – per prognozavimo, personalizavimo, koordinavimo ir eksperimentavimo galimybes.

Duomenų tinklo efektai

Kaip duomenys didina grąžą?

data network effects

Kiekvienas naujas vartotojas generuoja duomenis, kurie pagerina algoritmą visiems vartotojams.

Taip sukuriama didėjančios grąžos dinamika.

Knorr ir bendraautoriai (2025): duomenų tinklo efektai formuoja platformų komplementorių strategijas ir vartotojų vertės kūrimą.

→ III · platformos ir ekosistemos

III · Platformų verslo modeliai

Kur platformoje kuriama vertė?

platform business models

Vertė kuriama ne vien įmonės viduje, o ekosistemoje – vartotojų, papildomą vertę kuriančių ekosistemos dalyvių (komplementorių), standartų ir duomenų sąveikoje. Vertės vieta (angl. locus of value) pasislenka nuo pavienės įmonės link ekosistemos architektūros.

Tinklo išorės efektų teorija (Katz & Shapiro, 1985) paaiškina, kodėl lūkesčiai ir koordinacija tampa vertei fundamentaliais kintamaisiais.

Daugiašalių rinkų teorija (angl. two-sided markets; Rochet & Tirole, 2003): vertę formuoja ne tik kainų lygis, bet ir kainų struktūra – kaip platforma paskirsto mokesčius tarp pardavėjų ir pirkėjų.

Interaktyvas · 1.3 pav. Platformos vertės ekosistema

Kaip juda vertė platformoje?

Spauskite rodykles ir mazgus. Vertė kuriama vartotojų, komplementorių, standartų ir duomenų sąveikoje.

Platformos vertė priklauso nuo:

Platformos vertinimas

Ko neužtenka įvertinti platformai?

Reuschl ir bendraautoriai (2021): dalijimosi ekonomikos verslo modeliuose vertės konfigūracijos priklauso nuo bendrų išteklių kontrolės ir nuosavybės teisių struktūrų.

Platformos vertinimas reikalauja daugiau nei

įmonės pinigų srautų prognozė

+

ekosistemos rentos

+

valdymo galia

+

dalyvavimo išorės efektų tvarumas

Tradiciniai diskontuotų pinigų srautų modelio (angl. Discounted Cash Flow, DCF) ir daugiklių metodai sunkiai apčiuopia tinklo efektų, ekosistemos rentų ir „laimėtojas pasiima viską“ dinamikos vertę.

Platformų vertinimas – viena aktualiausių šiuolaikinės vertinimo teorijos sričių.

IV · ESG ir visuomeninė vertė

Ar privati vertė lygi visuomeninei?

shareholder value

Klasikinė akcininkų vertės (angl. shareholder value) paradigma neapima viso vertinimo lauko. ESG veiksniai veikia verslo vertę per kelis poveikio kanalus.

Privati vertė ir visuomeninė vertė nėra tapačios

Įmonė gali kurti didelę privačią vertę akcininkams, tuo pat metu generuodama neigiamus išorinius efektus – taršą, išteklių nualinimą.

Ir atvirkščiai – didelę visuomeninę vertę kurianti veikla gali būti finansiškai nuostolinga.

„išoriniai“ ESG veiksniai

reguliavimasreputacijavartotojų elgsenainvestuotojų preferencijos

„vidiniai“ vertės determinantai

Interaktyvas · 1.4 pav. ESG poveikio kanalai į verslo vertę

Kokiais kanalais ESG pasiekia vertę?

Įjunkite kanalą – užsidegs jo kelias nuo ESG veiksnių iki verslo vertės.

Interaktyvas · tvarumo vertė

Kaštų centras ar vertės šaltinis?

Pasirinkite požiūrį.

IFRS S1 ir S2 tvarumo atskleidimo standartai, priimti 2023 m. (IFRS Foundation, 2023a, 2023b), formalizuoja šį požiūrį – reikalauja atskleisti su tvarumu susijusius finansinius poveikius, galimybes ir rizikas. ES, taip pat ir Lietuvoje, tvarumo informacija pagal CSRD atskleidžiama taikant Europos tvarumo ataskaitų teikimo standartus (angl. European Sustainability Reporting Standards); IFRS S1 ir S2 ES nėra privalomi, nors jų logika artima.

Poskyrio apibendrinimas

Kas lieka atvira?

Keturios struktūrinės transformacijos išplečia verslo vertės koncepcijos ribas už klasikinio DCF rėmo:

nematerialiojo kapitalo dominavimasduomenų ekonomikaplatformų verslo modeliaiESG integracija

Jos keičia pačią vertės prigimtį: vertė vis labiau kuriama ne materialiuosiuose aktyvuose, o santykiuose, duomenyse, ekosistemose ir instituciniame kontekste.

Ontologinis modelis (1.1.2) šias transformacijas integruoja per strateginį ir nematerialiojo kapitalo sluoksnius, tačiau jų operacionalizavimas – matavimas, prognozavimas, vertinimas – išlieka atvira metodologine problema. Plačiau – 1.1.5 poskyryje ir 1.2 skyriuje.

APA 7 · 1.1.4 poskyryje cituojami darbai

Šaltiniai

Cedergren, M. C., Chen, C., & Chen, K. (2018). The Implication of Unrecognized Asset Value on the Relation Between Market Valuation and Debt Valuation Adjustment. Review of Accounting Studies, 24, 426–455. https://doi.org/10.2139/ssrn.2378145

Corrado, C., Haskel, J., Iommi, M., & Jona-Lasinio, C. (2022). Measuring data as an asset: Framework, methods and preliminary estimates (OECD Economics Department Working Papers No. 1731). OECD Publishing. https://doi.org/10.1787/b840fb01-en

Crouzet, N., Eberly, J. C., Eisfeldt, A. L., & Papanikolaou, D. (2022). The Economics of Intangible Capital. Journal of Economic Perspectives, 36(3), 29–52. https://doi.org/10.1257/jep.36.3.29

Dang, T. N., Nandy, M., Lodh, S., & Hussainey, K. (2025). Nature at Risk, Finance at Stake: A Systematic Literature Review of Biodiversity Risk in Finance Research. Business Strategy and the Environment. https://doi.org/10.1002/bse.70398

Gamerschlag, R. (2013). Value Relevance of Human Capital Information. Journal of Intellectual Capital, 14(2), 325–345. https://doi.org/10.1108/14691931311323913

Haskel, J., & Westlake, S. (2018). Capitalism Without Capital: The Rise of the Intangible Economy. Princeton University Press.

Hughes-Cromwick, E., & Coronado, J. (2019). The Value of US Government Data to US Business Decisions. Journal of Economic Perspectives, 33(1), 131–146. https://doi.org/10.1257/jep.33.1.131

IFRS Foundation. (2023a). IFRS S1 General Requirements for Disclosure of Sustainability-related Financial Information. https://www.ifrs.org/issued-standards/ifrs-sustainability-standards-navigator/ifrs-s1-general-requirements/

IFRS Foundation. (2023b). IFRS S2 Climate-related Disclosures. https://www.ifrs.org/issued-standards/ifrs-sustainability-standards-navigator/ifrs-s2-climate-related-disclosures/

Katz, M. L., & Shapiro, C. (1985). Network Externalities, Competition, and Compatibility. American Economic Review, 75(3), 424–440.

Knorr, C., Erath, M., Saesen, J., Kindermann, B., & Strese, S. (2025). What Role Do Data Network Effects Play for Multihoming Complements? Electronic Markets, 35. https://doi.org/10.1007/s12525-025-00817-4

Liu, D., Tseng, K., & Yen, S. (2009). The Incremental Impact of Intellectual Capital on Value Creation. Journal of Intellectual Capital, 10(2), 260–276. https://doi.org/10.1108/14691930910952650

Reuschl, A. J., Tiberius, V., Filser, M., & Qiu, Y. (2021). Value Configurations in Sharing Economy Business Models. Review of Managerial Science, 16, 89–112. https://doi.org/10.1007/s11846-020-00433-w

Rochet, J.-C., & Tirole, J. (2003). Platform Competition in Two-Sided Markets. Journal of the European Economic Association, 1(4), 990–1029. https://doi.org/10.1162/154247603322493212

Tseng, K., Lin, C. I., & Yen, S. (2015). Contingencies of Intellectual Capitals and Financial Capital on Value Creation. Journal of Intellectual Capital, 16(1), 156–173. https://doi.org/10.1108/JIC-04-2014-0042

Yadav, A. (2025). Financial Distress, ESG Practices and Firm Valuation: Comparing Pre- and Post-Paris Agreement Periods. Management Decision. https://doi.org/10.1108/md-05-2024-1159