Kodėl kaina nesutampa su verte?
Fundamentalioji ir rinkos vertė: dualizmas – nuo analitinio idealo ir efektyvių rinkų iki elgsenos finansų ir refleksyvumo.
Rolandas Rakštys · lektorius · Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija · Bioekonomikos plėtros fakultetas, Verslo ir kaimo plėtros katedra · [email protected] · ORCID 0000-0003-0299-9930
1 skyrius „Verslo vertės pagrindai“, 1.1.3 poskyris · skyriaus v0.16.6 (2026-10-15) · rinkinio v1.2 · 16 skaidrių, ≈ 32 min.
Rakštys, R. (2026). 1 skyrius. Verslo vertės pagrindai (v0.16.6, 2026-10-15). Verslo planavimas ir vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija. https://rakstys.eu/studijos/verslo-planavimas-ir-vertinimas/skyriai/ch01/ · CC BY-NC-ND 4.0
Objektyvi savybė ar socialinis konstruktas?
Tai ne techninis vertinimo niuansas, o gilus filosofinis nesutarimas – dualizmas tarp fundamentaliosios (vidinės) ir rinkos vertės.
Analitinis idealas
Fundamentalioji (vidinė) vertė
Tikėtinų būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, kai jie diskontuojami norma, tiksliai atspindinčia turto sisteminę riziką.angl. intrinsic value, fundamental value · „tvirtojo pagrindo“ teorija (angl. firm foundation)„Ekonominė gravitacija“ – tikrasis, ilgalaikis turto pajėgumas generuoti ekonominę naudą, nepriklausomas nuo trumpalaikių rinkos svyravimų. Analitinis sprendinys (angl. analytical judgment): turto savybės, ne investuotojų nuotaikos (Hardin et al., 2025).
Formaliai – diskontuotų pinigų srautų (angl. Discounted Cash Flow, DCF) formulė (1.1, žr. 1.2 poskyrį). Praktikoje – daugybė sprendinių:
Kiekvienas parametras apima reikšmingą neapibrėžtumą.
Empirinė realybė
Kaina, kuria turtas faktiškai parduodamas (arba gali būti parduotas) antrinėse rinkose – pasiūlos ir paklausos sankirta per kainų mechanizmą.
Heterogeniškų, ribotai racionalių rinkos dalyvių kolektyvinis sprendinys.
Fundamentalioji vertė
Analitinis sprendinys, grindžiamas turto savybėmis.Rinkos vertė
Tarptautiniai vertinimo standartai (angl. International Valuation Standards, IVS) ją apibrėžia kaip „apskaičiuotą sumą, už kurią turtas ar įsipareigojimas turėtų būti mainomas vertinimo datą tarp norinčio pirkėjo ir norinčio pardavėjo, veikiant pagal nešališkumo principą, po tinkamos rinkodaros, kai abi šalys veikia informuotai, apdairiai ir be prievartos“ (IVSC, 2022).Tikroji vertė (IFRS 13)
Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (angl. International Financial Reporting Standards, IFRS) 13-asis standartas ją apibrėžia kaip pardavimo kainą (angl. exit price) tvarkingame sandoryje tarp rinkos dalyvių (IFRS Foundation, 2013).Įjunkite visas tris prielaidas
Efektyvių rinkų hipotezė (angl. Efficient Market Hypothesis, EMH): rinkos kainos visiškai ir nedelsiant atspindi visą turimą informaciją, todėl sistemingas „rinkos aplenkimas“, įvertinus riziką, neįmanomas (Fama, 1970).
Etalonas, ne garantija
Grossman ir Stiglitz (1980)
Net pačioje EMH literatūroje pripažįstama: informacija ir prekyba kainuoja, todėl „ekstremalus“ efektyvumo variantas per stiprus kaip empirinis realybės aprašas.Fama (1991)
Rinkos efektyvumo hipotezė – atskaitos etalonas (angl. benchmark), nuo kurio matuojami realūs nukrypimai.Visiškas efektyvumas – idealus etalonas, o ne garantija.
Kodėl kaina gali sistemingai nukrypti?
Perteklinis pasitikėjimas
angl. overconfidenceInvestuotojai pervertina savo informacijos tikslumą ir prognozių patikimumą.Nuostolių vengimas
angl. loss aversionNuostoliai jaučiami stipriau nei lygiavertis pelnas (Kahneman & Tversky, 1979).Inkaravimas
angl. anchoringVertinimai „prisiriša“ prie iš esmės atsitiktinių atskaitos taškų – istorinių kainų, apvalių skaičių.Bandos elgsena
angl. herdingTendencija sekti daugumą, skatinama informacinių kaskadų ir socialinio spaudimo.Naratyvų poveikis
angl. narrative effectĮtikinami pasakojimai apie technologijas ar lyderius veikia sprendimus nepriklausomai nuo duomenų (Shiller, 2017).Šališkumai veikia ne izoliuotai, o sąveikauja, sukurdami kumuliatyvius efektus.
Kas pučia kainą?
Poskyrio pavyzdys: perteklinis pasitikėjimas + bandos elgsena + įtikinamas naratyvas gali sukurti spekuliacinį burbulą, kuriame rinkos kaina daugelį kartų viršija fundamentaliąją vertę.
Kodėl divergencija išlieka?
Klasikinė teorija: racionalūs arbitražininkai greitai pasinaudos nukrypimais ir grąžins kainas prie fundamentų.
Realybėje arbitražas – rizikingas, brangus ir ribotas:
Trumpalaikio pardavimo apribojimai
angl. short-selling constraintsNe visada galima „lažintis“ prieš pervertintą turtą.Maržos reikalavimai
angl. margin requirementsArbitražininkas gali būti priverstas uždaryti poziciją prieš kainai konverguojant.Modelio rizika
angl. model riskPats fundamentaliosios vertės įvertis gali būti klaidingas.Triukšmo prekiautojų rizika
angl. noise trader riskIracionalūs investuotojai gali stumti kainą „netinkama“ kryptimi ilgiau, nei arbitražininko kapitalas leidžia laukti.„Rinkos gali likti iracionalios ilgiau, nei jūs galite likti mokūs.“Johnui Maynardui Keynesui priskiriama frazė
Divergencija gali būti ne tik laikina, bet ir struktūrinė.
Kas traukia kartu, kas atskiria?
Santykis nėra statiškas – jis nuolat kinta priklausomai nuo institucinių, informacinių ir psichologinių sąlygų.
Konvergencija P ≈ V
- Aukštas informacijos skaidrumas
- Stiprus likvidumas ir konkurencingas arbitražas
- Stabilūs lūkesčiai ir institucinis pasitikėjimas
- Ilgas laiko horizontas
Divergencija P ≠ V
- Informacijos asimetrija ir signalų nepatikimumas
- Arbitražo apribojimai ir kapitalo trūkumas
- Naratyvų ir emocijų plitimas
- Režimų kaita: spekuliacija > fundamentai
Kokiu horizontu žiūrite?
Albuquerque et al. (2016); Hardin et al. (2025)
Abu reiškiniai suderinami: ilguoju laikotarpiu – gravitacija, trumpuoju – sentimentas ir impulsas.
Kai kaina keičia fundamentus
Rinkos dalyvių lūkesčiai ne tik atspindi realybę, bet ir patys ją keičia – susidaro grįžtamasis ryšys.
Rinkos vertė – ne pasyvus fundamentaliosios vertės „atspindys“, o aktyvus veikėjas.
Vertinimas vienu metu deskriptyvus (aprašo esamą būseną) ir performatyvus (veikia būsimą būseną).
Dvi funkcijos, viena kilpa
Pažintinė funkcija
angl. cognitive functionDalyviai bando suprasti tikrovę: lūkesčiai pasyviai atspindi pinigų srautus, riziką, augimą.Manipuliacinė funkcija
angl. manipulative functionDalyviai bando pakeisti tikrovę: sprendimai aktyviai keičia pačius fundamentus.V – vertė, E – lūkesčiai, D – sprendimai · formulė 1.8 – 1.2 poskyryje
Vienos funkcijos priklausomas kintamasis tampa kitos nepriklausomu – cirkuliari, save referuojanti sistema.
Ypač svarbu finansiškai suvaržytose aplinkose: neapibrėžtumo šokai ir finansavimo frikcijos gali reikšmingai paveikti investicijas ir ilgalaikę vertę (Alfaro et al., 2024; Hartman-Glaser et al., 2025).
Kurį standartą renkatės?
Skirtingose situacijose taikomi skirtingi vertinimo standartai, ir pasirinkimas tarp jų nėra neutralus. Bazes jau matėme 1.1.1 poskyryje – čia: kokią poziciją kiekvienas užima dualizmo klausimu?
Tikroji rinkos vertė
angl. fair market value, FMVHipotetinių informuotų šalių sandorio kaina; leidžia kontrolės ir likvidumo nuolaidas.Mokesčiai, turto paveldėjimasInvesticinė vertė
angl. investment valueVertė konkrečiam pirkėjui, įskaitant jo sinergijas ir strateginius pranašumus (su specifinėmis pirkėjo prielaidomis).Susijungimų ir įsigijimų (angl. Mergers and Acquisitions, M&A) sandoriai, strateginiai sprendimaiTikroji vertė (IFRS 13)
angl. fair valuePardavimo kaina tvarkingame sandoryje tarp rinkos dalyvių; 3 lygių hierarchija.Finansinė atskaitomybė, turto nuvertėjimo testaiDualizmas – nuolatinis, ne atsitiktinis
Konvergencija galima, bet divergencija struktūriškai paaiškinama:
Vertės valdymas privalo atsižvelgti ne tik į „tikrąją“ vertę, bet ir į tai, kaip rinkos suvokimas veikia pačius fundamentus.
Diskusijai · 1.11 klausimas. George'o Soroso refleksyvumo koncepcija teigia, kad rinkos kaina veikia fundamentus. Pateikite Lietuvos arba Baltijos šalių verslo pavyzdį, kur tai galėtų pasireikšti, ir nurodykite, per kurį kanalą grįžtamasis ryšys veiktų.
Šaltiniai
Albuquerque, R., Eichenbaum, M., Luo, V., & Rebelo, S. (2016). Valuation Risk and Asset Pricing. Journal of Finance, 71(6), 2861–2904. https://doi.org/10.1111/jofi.12437
Alfaro, I., Bloom, N., & Lin, X. (2024). The Finance Uncertainty Multiplier. Journal of Political Economy, 132(2), 577–615. https://doi.org/10.1086/726230
Fama, E. F. (1970). Efficient Capital Markets: A Review of Theory and Empirical Work. The Journal of Finance, 25(2), 383–417. https://doi.org/10.2307/2325486
Fama, E. F. (1991). Efficient Capital Markets: II. The Journal of Finance, 46(5), 1575–1617. https://doi.org/10.2307/2328565
Freeman, R. E. (1984). Strategic Management: A Stakeholder Approach. Pitman.
Graham, B., & Dodd, D. L. (1934). Security Analysis. McGraw-Hill.
Grossman, S. J., & Stiglitz, J. E. (1980). On the Impossibility of Informationally Efficient Markets. The American Economic Review, 70(3), 393–408.
Hardin, W. G., Jiang, X., Wu, Z., & Zhang, Q. (2025). Intrinsic Value, Transaction Price Movement, and Cointegration. Financial Management. https://doi.org/10.1111/fima.12496
Hartman-Glaser, B., Mayer, S., & Milbradt, K. (2025). A Theory of Cash Flow-Based Financing with Distress Resolution. Review of Economic Studies. https://doi.org/10.1093/restud/rdaf009
IFRS Foundation. (2013). IFRS 13 Fair Value Measurement. https://www.ifrs.org/issued-standards/list-of-standards/ifrs-13-fair-value-measurement/
International Valuation Standards Council [IVSC]. (2022). International Valuation Standards. IVSC.
Kahneman, D., & Tversky, A. (1979). Prospect Theory: An Analysis of Decision Under Risk. Econometrica, 47(2), 263–291. https://doi.org/10.2307/1914185
Shiller, R. J. (2017). Narrative Economics. American Economic Review, 107(4), 967–1004. https://doi.org/10.1257/aer.107.4.967
Shleifer, A., & Vishny, R. W. (1997). The Limits of Arbitrage. The Journal of Finance, 52(1), 35–55. https://doi.org/10.1111/j.1540-6261.1997.tb03807.x
Soros, G. (1987). The Alchemy of Finance: Reading the Mind of the Market. Simon & Schuster.
Soros, G. (2014). Fallibility, Reflexivity, and the Human Uncertainty Principle. Journal of Economic Methodology, 20(4), 309–329. https://doi.org/10.1080/1350178X.2013.859415
Williams, J. B. (1938). The Theory of Investment Value. Harvard University Press.
Rakštys, R. (2026). 1 skyrius. Verslo vertės pagrindai (v0.16.6, 2026-10-15). Verslo planavimas ir vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija. https://rakstys.eu/studijos/verslo-planavimas-ir-vertinimas/skyriai/ch01/ · CC BY-NC-ND 4.0
Skaidrės parengtos remiantis vadovėliu „Verslo planavimas ir vertinimas“. Tekstas susistemintas ir vizualiai sumaketuotas pasitelkus dirbtinio intelekto įrankius (Claude), laikantis autoriaus nustatytų darbo su DI protokolo ir verifikavimo procedūrų.