Kas slypi po skaičiumi?
Verslo vertės samprata ir penki jos sluoksniai – nuo pinigų srautų iki nematerialiojo kapitalo.
Rolandas Rakštys · lektorius · Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija · Bioekonomikos plėtros fakultetas, Verslo ir kaimo plėtros katedra · [email protected] · ORCID 0000-0003-0299-9930
1 skyrius „Verslo vertės pagrindai“, 1.1.2 poskyris · skyriaus v0.16.2 (2026-10-08) · rinkinio v1.0.2 · 15 skaidrių, ≈ 31 min.
Rakštys, R. (2026). 1 skyrius. Verslo vertės pagrindai (v0.16.2, 2026-10-08). Verslo planavimas ir vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija. https://rakstys.eu/studijos/verslo-planavimas-ir-vertinimas/skyriai/ch01/ · CC BY-NC-ND 4.0
Kodėl dvi įmonės su vienodais pinigų srautais vertinamos skirtingai?
Vienos visuotinės apibrėžties nėra
Verslo vertė (angl. business value) – tam tikros datos t rizika pakoreguota dabartinė vertė būsimų ekonominių naudų (pirmiausia – pinigų srautų), kurias įmonė gali generuoti kapitalo teikėjams, atsižvelgiant į:
3 sluoksnis? Suvokimo apibrėžtyje nėra – jis atsiras, kai paklausime, kodėl rinkos kaina nukrypsta nuo vertės.
Bazinė vertės išraiška
Ją skaičiuosite 1.2 poskyrio treniruoklyje – formulė (1.1).
Keturios sąvokos, trys skirtys
Vertė ≠ kaina
Kaina – faktinis sandorio rezultatas ar kotiruotė rinkoje; vertė – įvertinimas pagal vertės bazę ir prielaidas (Damodaran, 2012).
IFRS 13: tikroji vertė – pardavimo kaina (IFRS Foundation, 2013). Tarptautiniai vertinimo standartai (angl. International Valuation Standards, IVS): rinkos vertė – tikėtina mainų suma (IVSC, 2022).
„Kaina yra tai, ką moki; vertė yra tai, ką gauni.“
Grahamo pamoka, cituojama Buffetto (Buffett, 2009)Vertė ≠ veiklos rezultatai
Veiklos rezultatai – pasiektų finansinių ir nefinansinių rodiklių rinkinys, orientuotas į trumpesnį horizontą: pajamos, turto grąža, rinkos dalis.
Vertė – viso būsimo ekonominio potencialo dabartinė išraiška.
Subalansuotų rodiklių sistema (angl. Balanced Scorecard) atsirado todėl, kad vien finansiniai rodikliai gali klaidinti (Kaplan & Norton, 1992).
Vertė ≠ pelningumas
Pelningumas – apskaitos rezultato ir bazės (pajamų, turto, nuosavo kapitalo) santykis. Pelninga įmonė gali naikinti vertę, jei grąža nesiekia kapitalo kainos.
EVA = NOPAT − (IC × WACC)ekonominė pridėtinė vertė (angl. Economic Value Added, EVA); grynasis veiklos pelnas po mokesčių (angl. net operating profit after taxes, NOPAT); investuotas kapitalas (angl. invested capital, IC); vidutinė svertinė kapitalo kaina (angl. weighted average cost of capital, WACC)
Paspausk kortelę, tada – stulpelį, kuriam ji priklauso.
Klausimai, kurių formulė neapima
Ontologinis požiūris klausia, kas egzistuoja vertės sistemoje ir kokie jos fundamentalūs komponentai.
Penki sluoksniai
Paspausk sluoksnį
Pamatysi, kas jame egzistuoja.
Groth et al., 1996; Walters, 1997; Lepak et al., 2007; Crouzet et al., 2022
Branduolys
Pinigų srautai
Laisvieji pinigų srautai visai įmonei (angl. free cash flow to firm, FCFF) ir nuosavam kapitalui (angl. free cash flow to equity, FCFE) – pagrindinis vertės „nešėjas“ pajamų metodu.Materialusis turtas
Nekilnojamasis turtas, įrengimai, atsargos, finansinis turtas. Turtu grįstas vertinimas atima įsipareigojimus ir nustato minimalią (likvidacinę) vertę.Kapitalo struktūra
Skolos ir nuosavo kapitalo derinys lemia WACC. Modigliani ir Miller (1958): idealiomis sąlygomis neturi reikšmės; praktikoje – mokesčių skydas, bankroto kaštai, agentūriniai konfliktai.Branduolys – kiekybinis pagrindas, ant kurio statomi visi kiti sluoksniai. Jo objektai iš principo stebimi ir matuojami apskaitos ir finansinės analizės instrumentais.
Rizika
Sisteminė rizika
Nediversifikuojama rinkos rizika, matuojama beta koeficientu kapitalo turto kainodaros modelyje (angl. Capital Asset Pricing Model, CAPM; Sharpe, 1964).Specifinė rizika
Konkrečiai įmonei būdingi veiksniai: technologinė, reguliavimo, veiklos rizika.Diskonto norma
Perskaičiuoja būsimus srautus į dabartinę vertę: pinigų laiko vertė ir rizikos premija.Rizika
Tikimybės žinomos arba pagrįstai vertinamos – galima skaičiuoti.
Neapibrėžtumas
Tikimybių struktūra nežinoma arba nestabili – galima tik samprotauti scenarijais.
Franko Knighto skirtis (Knight, 1921; Alfaro et al., 2024). Standartiniai DCF ir CAPM modeliai prisiima riziką.
Čia vertinimas pirmą kartą tampa aiškiai subjektyvus: diskonto normos parinkimas apima reikšmingą ekspertinį sprendimą.
Suvokimas
George'o Akerlofo „citrinų“ modelis – nepalanki atranka (Akerlof, 1970)
Vertinimo praktikoje: likvidumo nuolaidos, platesni pirkimo–pardavimo kainų skirtumai ir informacijos rizikos premija už nepakankamą skaidrumą.
Strateginis sluoksnis
Konkurencinis pranašumas
Grąža virš kapitalo kainos per įėjimo barjerus, perjungimo kaštus, tinklo efektus, nuosavus išteklius (Porter, 1985; Barney, 1991).Strateginis pozicionavimas
Vieta vertės grandinėje: diferenciacija, kaštų lyderystė, susitelkimas į nišą.Realieji opcionai
Teisė, bet ne pareiga plėsti, susitraukti, atidėti ar nutraukti investicijas; standartinis DCF lankstumą įvertina nepakankamai (Phelan, 1997).Dinaminiai gebėjimai
Pajausti galimybes, jas pagriebti ir pertvarkyti išteklių bazę (Teece, 2007).Nuosavas kapitalas gali būti interpretuojamas kaip pirkimo opcionas įmonės turtui, kai vykdymo kaina lygi skolos vertei (Merton, 1974; plačiau – 14 skyriuje).
Penki kanalai (Walters, 1997; Kim, 2004)
Strateginiai kintamieji gali lemti vertę net tada, kai jų trumpalaikis apskaitos efektas silpnas.
Nematerialusis sluoksnis
Intelektinė nuosavybė
patentai, autorių teisės, komercinės paslaptys (angl. intellectual property, IP)Prekės ženklo vertė
pasirengimas mokėti premiją už žinomą prekės ženkląŽmogiškasis kapitalas
žinios, įgūdžiai, patirtis (Gamerschlag, 2013)Duomenų turtas
išskirtinumas, kokybė, teisės (Hughes-Cromwick & Coronado, 2019; Corrado ir kt., 2022)dažnai neatitinka kriterijųOrganizacinis kapitalas
rutinos, procesai, kultūra, valdymo sistemosdažnai neatitinka kriterijųKlientų kapitalas
išlaikymo norma, kliento gyvavimo vertė (angl. customer lifetime value, CLV), perjungimo kaštaiIAS 38: į balansą – tik identifikuojamas ir patikimai įvertinamas turtas.
Skaitmeninėje ekonomikoje pardavimo ir rinkodaros išlaidos dažnai sudaro 20 % ir daugiau pajamų – tai investicijos į klientų kapitalą. Todėl prenumeratos ir SaaS (programinė įranga kaip paslauga, angl. Software as a Service) verslo modeliai vertinami aukštesniais daugikliais.
Nematerialusis turtas sudarė 92 % S&P 500 rinkos kapitalizacijos 2025 m. pabaigoje (2020–2025 m. – apie 90 %). Vieno tiekėjo įvertis (Ocean Tomo, 2025).
Ne dėžės, o sistema
Skyriaus pavyzdžiai: technologinis šokas, rinkos nuotaikų pokytis, kapitalo struktūros krizė.
Vertė – organizuotas santykis
Atsakymas į pradžios klausimą: dvi įmonės su vienodais pinigų srautais skiriasi kitais sluoksniais – rizika, suvokimu, strategija, nematerialiuoju kapitalu.
Šaltiniai
Akerlof, G. A. (1970). The Market for "Lemons": Quality Uncertainty and the Market Mechanism. The Quarterly Journal of Economics, 84(3), 488–500. https://doi.org/10.2307/1879431
Alfaro, I., Bloom, N., & Lin, X. (2024). The Finance Uncertainty Multiplier. Journal of Political Economy, 132(2), 577–615. https://doi.org/10.1086/726230
Barney, J. (1991). Firm Resources and Sustained Competitive Advantage. Journal of Management, 17(1), 99–120. https://doi.org/10.1177/014920639101700108
Buffett, W. E. (2009). Chairman's letter. In Berkshire Hathaway Inc. 2008 annual report. Berkshire Hathaway. https://www.berkshirehathaway.com/letters/2008ltr.pdf
Corrado, C., Haskel, J., Iommi, M., & Jona-Lasinio, C. (2022). Measuring data as an asset: Framework, methods and preliminary estimates (OECD Economics Department Working Papers No. 1731). OECD Publishing. https://doi.org/10.1787/b840fb01-en
Crouzet, N., Eberly, J. C., Eisfeldt, A. L., & Papanikolaou, D. (2022). The Economics of Intangible Capital. Journal of Economic Perspectives, 36(3), 29–52. https://doi.org/10.1257/jep.36.3.29
Damodaran, A. (2012). Investment Valuation: Tools and Techniques for Determining the Value of Any Asset (3rd ed.). Wiley.
Diether, K. B., Malloy, C. J., & Scherbina, A. (2002). Differences of Opinion and the Cross Section of Stock Returns. The Journal of Finance, 57(5), 2113–2141. https://doi.org/10.1111/0022-1082.00490
Gamerschlag, R. (2013). Value Relevance of Human Capital Information. Journal of Intellectual Capital, 14(2), 325–345. https://doi.org/10.1108/14691931311323913
Groth, J., Byers, S., & Bogert, J. (1996). Capital, Economic Returns and the Creation of Value. Management Decision, 34(6), 21–30. https://doi.org/10.1108/00251749610121452
Güntay, L., & Hackbarth, D. (2010). Corporate bond credit spreads and forecast dispersion. Journal of Banking & Finance, 34(10), 2328–2345. https://doi.org/10.1016/j.jbankfin.2010.02.019
Hughes-Cromwick, E., & Coronado, J. (2019). The Value of US Government Data to US Business Decisions. Journal of Economic Perspectives, 33(1), 131–146. https://doi.org/10.1257/jep.33.1.131
IFRS Foundation. (2013). IFRS 13 Fair Value Measurement. https://www.ifrs.org/issued-standards/list-of-standards/ifrs-13-fair-value-measurement/
International Valuation Standards Council [IVSC]. (2022). International Valuation Standards. IVSC.
Kaplan, R. S., & Norton, D. P. (1992). The Balanced Scorecard – Measures That Drive Performance. Harvard Business Review, 70(1), 71–79.
Kim, K. (2004). Strategic Planning for Value-Based Management. Management Decision, 42(8), 938–948. https://doi.org/10.1108/00251740410555434
Knight, F. H. (1921). Risk, Uncertainty, and Profit. Houghton Mifflin.
Lepak, D. P., Smith, K. G., & Taylor, M. S. (2007). Value Creation and Value Capture: A Multilevel Perspective. Academy of Management Review, 32(1), 180–194. https://doi.org/10.5465/amr.2007.23464011
Merton, R. C. (1974). On the Pricing of Corporate Debt: The Risk Structure of Interest Rates. The Journal of Finance, 29(2), 449–470. https://doi.org/10.2307/2978814
Modigliani, F., & Miller, M. H. (1958). The Cost of Capital, Corporation Finance and the Theory of Investment. The American Economic Review, 48(3), 261–297.
Ocean Tomo. (2025). Intangible Asset Market Value Study. Ocean Tomo, a part of J.S. Held. https://www.oceantomo.com/intangible-asset-market-value-study
Phelan, S. E. (1997). Exposing the Illusion of Confidence in Financial Analysis. Management Decision, 35(2), 163–168. https://doi.org/10.1108/00251749710160322
Porter, M. E. (1985). Competitive Advantage: Creating and Sustaining Superior Performance. Free Press.
Sharpe, W. F. (1964). Capital Asset Prices: A Theory of Market Equilibrium Under Conditions of Risk. The Journal of Finance, 19(3), 425–442. https://doi.org/10.2307/2977928
Shiller, R. J. (2017). Narrative Economics. American Economic Review, 107(4), 967–1004. https://doi.org/10.1257/aer.107.4.967
Teece, D. J. (2007). Explicating Dynamic Capabilities. Strategic Management Journal, 28(13), 1319–1350. https://doi.org/10.1002/smj.640
Walters, D. (1997). Developing and Implementing Value-Based Strategy. Management Decision, 35(10), 709–720. https://doi.org/10.1108/00251749710192020
Rakštys, R. (2026). 1 skyrius. Verslo vertės pagrindai (v0.16.2, 2026-10-08). Verslo planavimas ir vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija. https://rakstys.eu/studijos/verslo-planavimas-ir-vertinimas/skyriai/ch01/ · CC BY-NC-ND 4.0
Skaidrės parengtos remiantis vadovėliu „Verslo planavimas ir vertinimas“. Tekstas susistemintas ir vizualiai sumaketuotas pasitelkus dirbtinio intelekto įrankius (Claude), laikantis autoriaus nustatytų darbo su DI protokolo ir verifikavimo procedūrų.