Verslo planavimas ir vertinimas · 1 skyrius · 1.1.1

Kiek tai verta?

Kaip per tris šimtmečius keitėsi atsakymas į klausimą, kas yra vertė.

XVIII–XIX a.Manufaktūrininkasdarbo kiekis
apie 1870 m.Pirklysribinis naudingumas
XX a. pradžiaInvestuotojasdabartinė vertė
1950–1970Analitikasrizika
nuo 1980 m.Analitikėsuvokimas

Rolandas Rakštys · lektorius · Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija · Bioekonomikos plėtros fakultetas, Verslo ir kaimo plėtros katedra · [email protected] · ORCID 0000-0003-0299-9930

1 skyrius „Verslo vertės pagrindai“, 1.1.1 poskyris · skyriaus v0.15.11 (2026-09-29) · rinkinio v1.2.1 · 15 skaidrių, ≈ 28 min.

Rakštys, R. (2026). 1 skyrius. Verslo vertės pagrindai (v0.15.11, 2026-09-29). Verslo planavimas ir vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija. https://rakstys.eu/studijos/verslo-planavimas-ir-vertinimas/skyriai/ch01/ · CC BY-NC-ND 4.0

Vertės problemos universalumas

Kas yra vertė?

Vienas seniausių ir labiausiai ginčytinų ekonomikos mokslo klausimų.

Aristotelisvartojamoji ir mainomoji vertė Šiandiennematerialiojo kapitalo matavimas, skaitmeninių platformų vertinimas
Ekonominės vertės filosofija Verslo vertės teorija paveldi visus konceptualius prieštaravimus ir neišspręstus klausimus
Poskyrio tikslasSuprasti, kodėl skirtingos vertinimo mokyklos egzistuoja vienu metu – ir kodėl jų sintezė ne tik galima, bet ir būtina.
Klasikinė politinė ekonomija
A. Smith, Tautų turtas (1776)

Vanduo pigus, deimantai brangūs

Vartojamoji vertėvalue in use
daikto naudingumas
Mainomoji vertėvalue in exchange
galimybė jį iškeisti į kitus daiktus
Vartojamoji Mainomoji Vanduo
Vartojamoji Mainomoji Deimantas
Neišspręsta iki
marginalistinės revoliucijos
Klasikinė politinė ekonomija
Darbo vertės teorija · D. Ricardo, K. Marx

Vertė kaip darbo kiekis

Prekės vertė priklauso nuo santykinio darbo kiekio, būtino jai pagaminti.

(Ricardo, 1817)

Vertė = darbo kiekis

prekės vertė priklauso nuo jai pagaminti reikalingo darbo kiekio

1 PROBLEMAKodėl skirtingos kokybės darbas kuria skirtingą vertę?
2 PROBLEMAKodėl retumas veikia kainą nepriklausomai nuo darbo sąnaudų?
Vertė – objektyvi gamybos savybė
Marginalistinė revoliucija
Ribinio naudingumo teorija

Lūžis apie 1870 m.

Trys mokslininkai beveik vienu metu ir nepriklausomai.

Jevonsapie 1870
Mengerapie 1870
Walrasapie 1870
Vertę lemia ne gamybos kaštai, o subjektyvus naudingumas, kurį vartotojui suteikia papildomas prekės vienetas.
Vanduojo gausu
ribinis naudingumas mažas
Deimantaijie reti
ribinis naudingumas didelis
Marginalistinė revoliucija
Reikšmė verslo vertės teorijai

Vertė priklauso nuo vertintojo

1
Nuo gamintojo prie vertintojoVertė priklauso nuo vertintojo suvokimo, lūkesčių ir alternatyvų.
2
Ribinė analizėPinigų srautas, klientas ar investicija vertinami pagal ribinį indėlį.
3
Austrijos mokyklaVertė randasi veikėjo sąmonėje kaip santykis tarp tikslų ir turimų priemonių. (Mises, 1949)

Tas pats turtas – kita vertės bazėSpustelėkite bazę ir stebėkite žymeklį

Kas vertina: investuotojas, vadovas, reguliuotojas…
Kas vertina?Kokiu tikslu?Kokiomis prielaidomis?
Skirtingi rezultatai tam pačiam turtui (IVSC, 2022)
Neoklasikinė sintezė
A. Marshall · XX a. pradžia

Vertė „kaip žirklėmis“

Pasiūlagamybos kaštai Paklausaribinis naudingumas Vertė (kaina) – abiejų ašmenų sąveika
Neoklasikinė sintezė – dominuojanti paradigma ir intelektualinis pagrindas šiuolaikinei finansų teorijai.
Neoklasikinė sintezė
I. Fisher (1906, 1930) · kapitalo ir pajamų teorija

Vertė kaip dabartinė vertė

Turto vertė yra diskontuota būsimų pajamų srautų dabartinė vertė.

Dabartinė vertė šiandien ateitis būsimos pajamos

J. B. Williams, Investicinės vertės teorija (1938)

Pirmą kartą sistemingai pritaikė diskontuotų pinigų srautų (angl. Discounted Cash Flow, DCF) logiką akcijų vertinimui: akcijos vertė lygi visų būsimų dividendų dabartinei vertei.

Šiuolaikinio fundamentaliojo vertinimo kertinis akmuo.

D. Friday (1922)
Ekonominė vertė apima platesnį spektrą nei rinkos kaina ir reikalauja daugiamačio požiūrio.
Finansų revoliucija · 1950–1970
Trys XX a. vidurio darbai

Rizika įeina į vertę

MARKOWITZ (1952)Portfelio teorija

Investuotojai renkasi portfelius, optimizuodami grąžos ir rizikos santykį. Rizika formalizuota.

MODIGLIANI IR MILLER (1958)Kapitalo struktūros teoremos

Idealiomis sąlygomis vertė nepriklauso nuo kapitalo struktūros – tik nuo veiklos pinigų srautų ir jų rizikos.

SHARPE (1964), LINTNER (1965), MOSSIN (1966)Kapitalo turto kainodaros modelis(angl. Capital Asset Pricing Model, CAPM)

Diskonto norma pagal sisteminę riziką (beta koeficientą).

Klasikinė
paradigma

Įmonės vertė yra tikėtinų būsimų laisvųjų pinigų srautų dabartinė vertė, diskontuota norma, atspindinčia sisteminę riziką.Iki šiol dominuoja praktikoje ir akademinėje literatūroje (Damodaran, 2012)

Paradigmos plėtiniai
Strateginis požiūris · Porter (1985), Barney (1991)

Iš kur kyla pinigų srautai

StrategijaElgsenaNematerialusis kapitalas
Strateginiai pasirinkimai Konkurencinis pozicionavimas Unikalūs ištekliai Pinigųsrautai Vertės grandinė; ištekliais grįsta strategija (RBV)
Sukurta vertė Perimta imitatoriai
Vertės kūrimas ir vertės perėmimas – skirtingi dalykai (Lepak et al., 2007). Inovacija gali sukurti didelę vertę, bet jei ji lengvai imituojama, perimama tik dalis.
Paradigmos plėtiniai
Elgsenos finansai · Kahneman ir Tversky (1979), Shiller (1981, 2000), Thaler

Kaina nėra vertė

laikas fundamentalioji vertė rinkos kaina
lūkesčiai sentimentas naratyvai
Sugriauta prielaida, kad rinkos kainos visada atspindi fundamentaliąją vertę. Suvokimas – savarankiškas vertės formavimo sluoksnis, ne „triukšmas“.
Paradigmos plėtiniai
Nematerialusis kapitalas

Nematoma vertė

gamyklosįrengimai · atsargos prekės ženklai patentaiduomenys organizacinės rutinos žmogiškasis kapitalas APSKAITA spraga
Pramonės era
Vertė „matoma“: gamyklos, įrengimai, atsargos.
Nuo XX a. pabaigos
Vis didesnė vertės dalis kuriama per nematerialius šaltinius.
Dominuojanti vertės forma, bet apskaita jos neadekvačiai atspindi (Crouzet et al., 2022). Viena aktualiausių vertinimo teorijos problemų.
Nuo vienmačio skaičiaus prie daugiasluoksnės ontologijos

Kiekviena mokykla pridėjo matmenį

LaikotarpisMokykla / autoriusPagrindinis indėlis
2000–Crouzet et al., Haskel & WestlakeNematerialusis kapitalas, platformos, duomenys, ESG
1979–Kahneman, Tversky, Shiller, ThalerElgsenos šališkumai, naratyvai, rinkos anomalijos
1980–1990Porter, Barney, FreemanStrategija, ištekliai, suinteresuotos šalys
1950–1970Markowitz, Modigliani–Miller, SharpeRizika, kapitalo struktūra, diskonto norma
1938J. B. WilliamsDCF kaip vertinimo metodas
XX a. pr.Neoklasikai (Marshall, Fisher)Pusiausvyros kaina; diskontuotų srautų logika
apie 1870 m.Marginalistai (Jevons, Menger, Walras)Vertė kaip subjektyvus naudingumas
XVIII–XIX a.Klasikinė politinė ekonomija (Smith, Ricardo, Marx)Vertė kaip objektyvi gamybos savybė
vienmatis, „objektyvus“ dydisdaugiamatis, kontekstualus, dinamiškas konstruktas

Nė vienas sluoksnis nepanaikino ankstesniojo – papildė ir komplikavo. Toliau: penkių sluoksnių ontologinė dekompozicija (1.1.2).

Tikslumo iliuzija

Tikslumo iliuzija kyla tada, kai skaitinis tikslumas užmaskuoja trapias prielaidas.

pagal Phelan (1997)
dalinis vaizdas
Vienmatis vertės matas

Kiekvienas matas apšviečia tik vieną sienelę.

Pirmasis žingsnis link rimto verslo vertinimo – sąžiningas šio dališkumo pripažinimas.

APA 7

Šaltiniai

Barney, J. (1991). Firm Resources and Sustained Competitive Advantage. Journal of Management, 17(1), 99–120. https://doi.org/10.1177/014920639101700108

Crouzet, N., Eberly, J. C., Eisfeldt, A. L., & Papanikolaou, D. (2022). The Economics of Intangible Capital. Journal of Economic Perspectives, 36(3), 29–52. https://doi.org/10.1257/jep.36.3.29

Damodaran, A. (2012). Investment Valuation: Tools and Techniques for Determining the Value of Any Asset (3rd ed.). Wiley.

Fisher, I. (1906). The Nature of Capital and Income. Macmillan.

Fisher, I. (1930). The Theory of Interest. Macmillan.

Freeman, R. E. (1984). Strategic Management: A Stakeholder Approach. Pitman.

Friday, D. (1922). An Extension of Value Theory. The Quarterly Journal of Economics, 36(2), 197–219. https://doi.org/10.2307/1883479

Haskel, J., & Westlake, S. (2018). Capitalism Without Capital: The Rise of the Intangible Economy. Princeton University Press.

International Valuation Standards Council [IVSC]. (2022). International Valuation Standards. IVSC.

Kahneman, D., & Tversky, A. (1979). Prospect Theory: An Analysis of Decision Under Risk. Econometrica, 47(2), 263–291. https://doi.org/10.2307/1914185

Lepak, D. P., Smith, K. G., & Taylor, M. S. (2007). Value Creation and Value Capture: A Multilevel Perspective. Academy of Management Review, 32(1), 180–194. https://doi.org/10.5465/amr.2007.23464011

Lintner, J. (1965). The Valuation of Risk Assets and the Selection of Risky Investments in Stock Portfolios and Capital Budgets. The Review of Economics and Statistics, 47(1), 13–37. https://doi.org/10.2307/1924119

Markowitz, H. (1952). Portfolio Selection. The Journal of Finance, 7(1), 77–91. https://doi.org/10.2307/2975974

Mises, L. von. (1949). Human Action: A Treatise on Economics. Yale University Press.

Modigliani, F., & Miller, M. H. (1958). The Cost of Capital, Corporation Finance and the Theory of Investment. The American Economic Review, 48(3), 261–297.

Mossin, J. (1966). Equilibrium in a Capital Asset Market. Econometrica, 34(4), 768–783. https://doi.org/10.2307/1910098

Phelan, S. E. (1997). Exposing the Illusion of Confidence in Financial Analysis. Management Decision, 35(2), 163–168. https://doi.org/10.1108/00251749710160322

Porter, M. E. (1985). Competitive Advantage: Creating and Sustaining Superior Performance. Free Press.

Ricardo, D. (1817). On the Principles of Political Economy and Taxation. John Murray.

Sharpe, W. F. (1964). Capital Asset Prices: A Theory of Market Equilibrium Under Conditions of Risk. The Journal of Finance, 19(3), 425–442. https://doi.org/10.2307/2977928

Shiller, R. J. (1981). Do Stock Prices Move Too Much to Be Justified by Subsequent Changes in Dividends? The American Economic Review, 71(3), 421–436.

Shiller, R. J. (2000). Irrational Exuberance. Princeton University Press.

Smith, A. (1776). An Inquiry into the Nature and Causes of the Wealth of Nations. W. Strahan and T. Cadell.

Williams, J. B. (1938). The Theory of Investment Value. Harvard University Press.

Rakštys, R. (2026). 1 skyrius. Verslo vertės pagrindai (v0.15.11, 2026-09-29). Verslo planavimas ir vertinimas. Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija. https://rakstys.eu/studijos/verslo-planavimas-ir-vertinimas/skyriai/ch01/ · CC BY-NC-ND 4.0

Skaidrės parengtos remiantis vadovėliu „Verslo planavimas ir vertinimas“. Tekstas susistemintas ir vizualiai sumaketuotas pasitelkus dirbtinio intelekto įrankius (Claude), laikantis autoriaus nustatytų darbo su DI protokolo ir verifikavimo procedūrų.

→ arba tarpas – toliau · ← – atgal · N – pastabos · S – scenarijus · F – visas ekranas
Pasukite telefoną gulsčiai Skaidrės sudėliotos plačiam ekranui: pasukus jos užims visą telefono ekraną.